“O, ir vėl finansistės vėluoja…”- tai mum teko girdėti ne kartą ir ne du… Kaip tik dėl suspausto grafiko(kuriuo, nors ir kaip paskui skaudėjo kojas tas dienas, džiaugiuosi) negalėjau tęsti savo blog’o tačiau bandysiu atsigriebti su kaupu.

Taigi, pradėsiu nuo trečianienio: tai buvo diena, kai itin daug savo teorinių žinių galėjau pritaikyti praktikoje. Išsiklausinėjau visko apie mokeščius, ko nežinojau rašant kursinį darbą (ta prasme, kaip teorija veikia praktikoje); be galo įdomus buvo pokalbis su Finansų rinkų departamento specialistu, nes tai buvo vienas nuoširdžiausių pokalbių. Beje, šis departamentas nežaidžia akcijomis kaip tikėjausi. Atvirkščiai, tai yra valstybės “įrankis” kontroliuojantis lošimo namus ir pan..

Kelias dienas prieš mums buvo pasakę: vyriausybės posėdyje nesitikėkite nieko išsamaus. Ir iš tiesų,  paprastuosius klausimus ten apsprendžia itin greitai: “5klausimas… visi sutinka… pritarta”. Tačiau tikrai nesigailėjau, kad iš vakaro pasidomėjau keliais svarstomais klausimais, nes… ant jų, mano laimei, ir sustojo. Kai kiti sau kryžiukus-nuliukus žaidė, nes ne itin ką suprato, aš galėjau knaisiotis po savo užrašus ir dėl to viską supratau.:) Vėliau dalyvavimas spaudos konferencijoje- suprantu, kad mieli žurnalistai bando išpešti netikėtus atsakymus, tačiau klausti lygiai to paties klausimo 5 kartus… išties tai pakankamai juokinga.:)
Tačiau man daug įdomesnis už vyriausybės posėdį buvo Diplomatinių atstovybių vadovų metinis susitikimas (į kurį turėjo važiuoti tik 4 žmonės, tačiau įsiprašiau ir aš ir nė kiek to nesigailiu). Be abejo, vien pašonėje stovintis Premjero patarėjas suteikė itin daug žinių dėl kurių susitikimas darėsi vis įdomesnis ir įdomesnis, tačiau jam išvažiavus įsijaučiau dar labiau, nes kalba ėjo apie mano mylimą ekonomiką. Finansų ministerijos viceministras Rolandas Kriščiūnas skaitė paskaitą apie ekonomikos atsigavimą. Mano nuomonė ne vienu klausimu nesutapo su jo, nes tas pačias istorijas girdėjau antrą kartą iš to paties Finmin’o, bet pokalbis su R.Kriščiūnu po jo prezentacijos ir sutrikdė,ir paskatino dar labiau domėtis. Tiesą pasakius, mano aplinkoje esantys žmonės jau yra nukentėję nuo mūsų ekonomikos “nešvarumų”, todėl labai įdomu buvo paties viceministro paklausti, kaip su visu tuo yra kovojama. 

Ketvirtadienis buvo daug judresnis netgi už trečiadienį- mūsų priėmimui buvo be galo gražiai pasiruošta tiek Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, tiek Muitinės departamente. Ypač noriu padėkoti Muitinės departamentui, nes visos ekskursijos buvo itin įdomios. Tiesa, nelabai buvau iki šiol susidūrusi su klausimais dėl muitinės (be kasdien skaitomų straipsnių apie kontrabandą, su kuria tikiu, kad yra kovojama), tačiau kaip eilinei pilietei, visi susitikimai, surengti ten, buvo itin įdomūs.

Popiet laukė mano visos savaitės kulminacija(tiesa, viena iš 3)- kiek klausinėjau visą savaitę, niekas man nesiteikė konkrečiai atsakyti, kokia kova šiuo metu vyksta su korupcija, todėl dėl mano smalsumo apsilankėme posėdyje dėl FNTT. Į detales nesileisiu, bet pasakysiu tiek- retai būna, kad aš neturiu ką pasakyti. Bet šį kartą, ko pasakyti ne neturėjau, o negalėjau, nes apie visa tai tik skaičiau į viską galėjau pažiūrėti tik iš šalies. Ir štai aš čia, klausau, kaip Premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas kalba apie BBL ir kita, turiu pareikšti didelę pagarbą jam.

Ką čia ir bepridėjus, esu dėkinga tiek AB “Turto bankas” vadovui, tiek Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos kolektyvui už itin įdomius bei išsamius pasakojimus. Pirmajame įnirtingos diskusijos virė dėl ligoninių ir kitų viešojo sektoriaus institucijų atstatymo, apie tai kaip tik buvau girdėjusi pokalbį vienoje TV laidoje (o tai yra itin keista, nes televizijos aš praktiškai nežiūriu), antroji institucija man padėjo labiau įsigilinti į dokumentų sudarymą.

Bet tarp kur kas man pačiai svarbesnis susitikimas man įvyko šiek tiek prieš tai- su itin mano gerbiama Finansų ministre Ingrida Šimonyte. Kadangi turėjome itin mažai laiko, savo klausimų sąrašą teko sutrumpinti, tačiau diskutavome tiek Lietuvos, tiek užjūrio ekonomikos temomis. Tikrai nenoriu susireikšminti, bet man itin patiko, kad mūsų nuomonės tiek Kinijos ekonomikos, tiek bankų finansavimo, tiek netgi lietuvių mentaliteto kėlimo klausimais sutapo. Po tokio pokalbio man “laimės buvo pilnos kelnės”, kas, beje matosi nuotraukoje darytoje po pokalbio-  mano veidas tiesiog švyti joje!

Šiek tiek kitokia situacija buvo projekto uždaryme. Kadangi čia turėjau pradėti projekto dalyvių kalbą, galvoje sukosi begalė minčių, kas buvo geriausia per savaitę. Pati uždarymo ceremonija buvo transliuojama, nieko nesinorėjo pasakyti ne taip.. Be galo džiaugiausi, kad uždaryme dalyvavo ir pati Finansų ministrė (mano manymu- turbūt pati verčiausia ministro vardo visame ministrų kabinete tiek už bendravimą su mokesčių mokėtojais, tiek už savo nuomonę daugeliu klausimų).

Tačiau apibendrinus visą savaitę galiu pasakyti- pasikeitė ne tik mano požiūris į Vyriausybę, bet ir į ekonomiką. Ši savaitė padėjo ne tik suvokti, kur tiksliau norėčiau eiti, bet ir tai, kad fiskalinė politika tikrai nėra pats įdomiausias ekonomikos aspektas.  Taigi, noriu dar kartą padėkoti visiems, susijusiems su projektu. Ir 11-12 klasių moksleivius noriu paraginti- jei manot kad esat pakankamai stiprūs(per stiprūs tikrai nebūsit, atranka buvo tikrai didelė, maždaug 5 į 1 vietą ir tik porą būčiau galėjusi pakeisti), būtinai aplikuokit kitais metais.

Jūsų,

Evelina Zujūtė

Komentuoti »

Sunku patikėti, kad laikas bėga taip greitai… Štai, kad ir šiandiena – paskutinė diena Ministerijoje, Vyriausybėje. Ech. Gaila. Nemėgstu sentencijos: “Viskas kas nuostabu, visada kada nors turi baigtis”. Ir visgi – baigiasi.

Prieš 8 val. ryto ministerijoje jau laukiame savo kuratorės. Kitaip sunkiai praeitume pro Karo policiją ir patektume į Viešųjų ryšių departamentą – savo laikinąją darbo vietą. Kol laukiame – skaitome Karinę žiniasklaidą, sveikinamės jau su pažįstamais ministerijos darbuotojais. Jei pirmą dieną tu nepažinojai nieko – tai po savaitės ministerijoje – tu kiekviename departamente turi po keletą pažįstamų, draugų, kolegų. Super šaunu. Jautiesi toks “savas”. Šiandien žinojome, laukia rašymo darbai įvairiomis pateiktomis temomis, nurodytomis jau pirmąją dieną ministerijoje. Tad kibome į darbą prie kompiuterio. 10 val. pagal Krašto apsaugos ministrės darbotvarkę – numatytas susitikimas su mumis, moksleiviais – praktikantais. Be kelių minučių 10 valanda sulaukiame skambučio. Užsitęsė posėdis. Po to bus- spaudos konferencija. Mes laukiame. Užsuka į svečius jau pažįstamas KPAT Viešųjų ryšių specialistas Laimis Bratikas. Pasirodo jis kiekvieną sekmadienį (18:05 – 19:00val.) veda per Lietuvos radiją  laidą “Laisvai” karinėmis temomis. Šiek tiek įkalbinėdamas gavo ir mūsų sutikimą duoti interviu apie įspūdžius Ministerijoje. Davėme. Dar pabendravę – atsisveikiname. Laikas slinko… Tarytum sėdėtumei ant parako statinės. Laukiame skambučio. 12:10 val. Supratau, jog pietų neateisime, tad skubus skambutis Orintai (su baime, kad nepyktų, jog neatvyksime…). 12:33 val. Skambutis iš Ministrės kabineto – mūsų laukia. Pagaliau! Jaudulys užspaudė krūtinę, sunku kvėpuoti. Bet pasakiusi sau “viskas bus gerai” žengiu į kabinetą. Mus maloniai pasitinka Ministrė Rasa Juknevičienė ir jos referentė. Dalinamės įspūdžiais, pastebėjimais… Po nepakartojamų minučių pokalbio, Ministrė įteikia dovaną – savo knygą su palinkėjimu bei įžengę į Ministerijos balkonėlį įsiamžiname. Laikrodis rodė jau apie 13:30 val. Supratusi Ministrė, kad dėl jos praleidome pietus – savo sąskaitą mus pavaišino Ministerijos kavinėje. Nerealu. Skraidau padebesiais…

Deja, laikas negailestingas. Pavalgę, gavę krūvas dovanų ir atsisveikinę su savo kuratore ir darbuotojais iš Viešųjų ryšių departamento patraukėme į Vyriausybę. Juk dar mūsų strategijos “Lietuva 2030″ pristatymas. Jaudinausi. Kalbėti tai teks, o mes taip nepasiruošę…

Vyriausybėje laikas prabėgo dar greičiau. Pristatymas, atrodo, pasisekė. Po paskutiniojo aptarimo ir nuotraukų patraukėme vakarienės… Tuomet pasiekti “Filaretai” ir bemiegė naktis šaunioje kompanijoje – juk paskutinioji naktis Vilniuje. Ir ji buvo praleista FANTASTIŠKAI.

Įdomus pastebėjimas: iš 120 valandų praleistų Vilniuje – apytiksliai miegojome 20 val. Akivaizdu, kad dirbome, ar ne?

Tai turbūt paskutinės mano mintys. Telieka pasakyti atsisveikinimą ir padėką. Kodėl??? Nenoriu dar. Noriu dar rašyti įspūdžius!

Ačiū organizatoriams už… fantastišką galimybę susipažįstant su įvairiausio rango žmonėmis ir užmezgant su jais ryšį; už įgytą neįkainojamą patirtį; už įdiegtą supratimą ir pavertimą teorinius dalykus praktiškais; už galimybę prisiliesti prie valstybės valdymo ir… AČIŪ už tokį nepakartojamą laiką. Viskas taip nuostabu.

Tikiu, jog ateityje mes su v i s a i s palaikysime kontaktus, dirbsime, bendrausime ir bendradarbiausime.

Jau spėjusi visų išsiilgti,

Kristina.

Komentuoti »

Sveiki,

Rašau ne dažnai. Priežastis? Manau dirbant vyriausybėje 24 valandos paroje yra per mažai. O kur dar “užklasinė” veikla? Juk darbas  vyriausybėje nėra tik  darbas, tai yra diskursyvumas ir komunikabilumas, todėl negali atsiriboti nuo likusio pasaulio.

Ir aš galiu čia pasakoti savo įspūdžius ir pasakoti kokią įtaką mano gyvenimui padarė šis projektas (nors SM marškinėliais tikrai didžiuojuosi). Tačiau šį savo blogą skirsiu atsisveikinimui.

Dirbdamas vyriausybėje supratau, kad ministrų darbas nėra biurokratija nuo 8 iki 17. Norint kažką pakeisti reikia pasiaukojimo. Didžiulio pasiaukojimo. Prisimenu žodžius, kuriuos perskaičiau kažkada kalendoriuje: “Lipimas sekmės keliu yra lygus lipimui į viršų, žemyn besileidžiančiu elevatoriumi. Jei stovėsi vietoje – leisies žemyn, jei eisi – stovėsi vietoje, o jei bėgsi – kilsi į viršų”. Todėl labai daug netuščiažodžiaudamas noriu visiems projekto dalyviams Donarai, Viliui, Gabrielei, Gretai, Tomui, Kasparui, Evelinai, Guodai, Erlandui, Kristinai, Jevgenijai, Mildai, Viktorijai, Marijai, Monikai, Arnui, Guodai, Rasai, Gyčiui, Irmantui, Jonui, Karolinai, Ievai, Lukui, Mantvydui, Agnei, Laurai, Gintarei ir ypatingai Ryčiui padėkoti už būvimą kartu ir vienybę net diskusijose. Noriu palinkėti visiems sparčiai kilti į viršų. Bėkit. Bėkit, kaip bėga Forestas Gumpas, bėkit, kaip bėga Simarono žirgas. Nes bėgimas, šiuo atveju simbolizuojantis lipimą į viršų, yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis.

P.S. Įkelta vėliau dėl techninių nesklandumų.

Liberaliai,

Arturas

Komentuoti »

Šiandien buvo keista atsibusti 10 valandą, niekur neskubėti, sėdėti vienai prie pietų stalo, negirdint šurmulio ir atsiliepimų apie Krašto apsaugos ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, apie planus vakare, projektus…

Greitai, bet įspūdingai prabėgo savaitė atliekant praktiką Vyriausybėje. Esu pilna ispūdžių. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę susipažinti su įvairiais, įdomiais ir nepamirštamais žmonėmis ir savaitę praleisti Kultūros ministerijoje. Susitikimas su ministru, patarėjais, atstove spaudai suteikė daug žinių ir leido giliau pažvelgti į problemas, padiskutuoti ir susimąstyti, ką reikėtų keisti, kad būtų įveikti sunkumai. Labai džiaugiuosi, kad galėjau geriau pažinti Tautinių mažumų, Profesionalaus meno,  Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos, Bendrųjų reikalų, Regionų kultūros skyriais bei Kultūros rėmimo fondu. Galėjom pamatyti, kaip vyksta darbo procesas per posėdį ir suvokti, kaip viskas iš tikrųjų yra sudėtinga. Buvo šaunu, kad galėjom praktiką atlikti ne tik Kultūros ministerijoje, bet ir jos kuruojamose įstaigose: teatre “Lėlė” ir Tarptautinių kultūros programų centre, kur buvom kartu su mano kolege Milda šiltai sutiktos. Dėkoju Eglei, kuri visą šią savaitę mumis rūpinosi ir prižiūrėjo.

Buvo šaunu kartu su visais projekto dalyviais dalyvauti Vyriausybės posėdyje, spaudos konferencijoje, ruošti projektą “Lietuva 2030″, aplankyti TV bokštą, kartu pietauti Čili picoje (ačiū už sočius ir skanius pietus) ir vakarieniauti Čili kaime (dėkui už sočias ir skanias vakarienes).

Dėkoju Ievai, Orintai už įdomius vakarus, kai turėjome svečių ir įdomių žaidimų.

Dėkui Mykolui už nuostabią projekto idėją.

Dabar esu įsitikinusi, kad Mūsų ateitis Mūsų rankose. Reikia patiems imtis iniciatyvos ir daug dirbti!

“Moksleiviai – į Vyriausybę” superinis projektas, tikiuos vyks ir kitais metais. Stengsiuos jį garsint ir pritraukt kuo daugiau gabesnių žmonių. Tikiu, kad palaikysime bendravimą su naujais draugais ir ateity įgyvendinsime daug įdomių sumanymų.

Ačiūūūūūūūūūūūū!!!!!!!!!!

Komentuoti »